puodkilė

puodkilė̃ sf. (3^a) Užg žr. puodkėlė: Šeiminykė be puodkilė̃s negali apsieiti Jz. Puodkilė̃ sudegė Dkš. Kur toj puodkilė̃ – nėr kap nukelti puodo nuo ugnies Stk. Broliui šilkinę, dieveriui atlasinę, o tam šelmiui bernužėliui juodą puodkilėlę LTR(Ppr). ^ Išmazgok skarelę, ba jau kap puodkilė̃ Auk.